Turbūt tai labiausiai lauktas Quentino Tarantino filmas. Pirmiausia todėl, kad jį kūrė Q.Tarantino. Antra, kad jis ir jo aktoriai buvo anansuoti gana anksti, o žiūrovai itin laukė Leonardo Di Caprio ir Brado Pitto tandemo. Trečia – svaiginanti istorija, svaiginančiam mieste, svaiginančiu laikmečiu. Visgi, pamatę šį filmą, daugelis žiūrovų negavo to, ko tikėjosi. Panašu, kad negavo ir Quentinas, kadangi tai bene mažiausiai gerų įvertinimų gavęs jo filmas per kelis dešimtmečius.

Savo istorijai Tarantino pasirinko auksinį Holyvudo laikmetį – tuomet, kuomet jame buvo rengiami puikūs vakarėliai, filmų pramonė sukosi it pašėlusi ir viską dar supo bohemišką atmosfera. Tai būtų puikus laikmetis rodyti žvaigždės gesimą arba vakarėlių liūto patirtis. Visgi, režisierius ekranizacijai pasirenka tris skirtingas siužetines linijas – Sharon Tate ir Romano Polanskio romaną, pasibaigusį išprotėjusių sektantų išpuoliu ir S.Tate mirtimi, į karjeros saulėlydį žengiančios žvaigždės vidinius pergyvenimus ir neįvertinto kaskadininko istoriją. Nors laikas ir vieta puikios – visgi, istorijos į vientisą pinasi ganėtinai sunkiai.

Savaime suprantama kino žvaigždės ir kaskadininko problematika. Vienas turėjo viską (turėjo, nes jo karjera jau baiginėjasi), o kitas gi yra jo neįvertintas šešėlis, kuris turėjo kur kas geresnius duomenis ir teise į žvaigždės gyvenimą, tačiau yra priverstas gyventi namelyje ant ratų dykynėje. Šis Brado Pito personažas būtų puikus aktorius, bet koja kiša jo charakteris – jis puikiai tvarkosi su gyvenimiškomis užduotimis ir yra tikru ramsčiu čia, tačiau patekęs į filmavimo aikštelę nuolat prisidirba – taip jis nemėgsta žvaigždžių susireikšminimo. Nors šis personažas visu laikomas yra antraplaniu, tačiau, labai norisi manyti, kad būtent jis, o ne L.DiCaprio personažas yra pagrindinis, kadangi nors jis tik šešėlis, visgi filmas ir filmo istorija yra sukama apie jį, jo pasirinkimus ir kaip jis keičia kitų gyvenimą.

Ir čia verta pašnekėti apie pagrindinio herojaus vietą filme. L.DiCaprio čia vaidina žvaigždę, kuri jau seniai nebėra zenite ir nuolat leidžiasi. Jis mėgina kabintis už šansų, tačiau visi jie baigiasi fiasko, o saulėlydis vis tęsiasi ir tęsiasi. Iš esmės čia daugiau ir nėra ką pasakoti ir būtent dėl šios priežasties ne šis personažas, o jo dubleris turėtų būti laikomas pagrindiniu, kadangi būtent per šio personažo banalią istoriją yra atskleidžiamas kaskadininko personažas.

M.Robie įkūnija Sharon Tate. Čia Tarantino panašu smarkiai pajuokavo iš grožio kulto ir aktorių Holyvude. Jis atvirai pareiškia, kad S.Tate iš esmės buvo niekas, ji tiesiog buvo graži, todėl ir buvo reikalinga režisieriams. Bene aiškiausiai tai atskleidžiama tuomet, kuomet jai, vieną pagrindinių vaidmenų atlikusiai aktorei, atėjus į filmą, jos neatpažįsta niekas – nei kasininkė, nei apsauginis. Tai, kad šiam vaidmeniui buvo pakviesta M.Robie būtų galima laikyti aukščiausio lygio trolinimu, nes ši populiari aktorė savo karjerą pastatė iš esmės dėl savo išskirtinio grožio, kurio taip reikėjo M.Scorcesei filme „Wolstryto Vilkas“.

Tarantino filme puikiai atvaizduoja ir laikmetį ir jo problematiką – besibaigianti senoji ir prasidedanti naujoji Holyvudo era, viskį keičiantys narkotikai, vaikai užsiimantis lytiniais santykiais – visa tai tuo metu buvo laikoma laisve.  Kai laisvė yra tų žmonių, kurie supranta jos vertę ir moka su ja elgtis rankose – viskas būna gerai, tačiau kai laisve ima naudotis bepročiai – tai jau net ne riba, tai yra užribis. Filme režisierius pagailėjo žiūrovų, o štai tikrame gyvenime viskas baigėsi ne taip jau gerai.

Kodėl šis filmas nesulaukė tiek įvertinimų kiek ankstesni Tarantino darbai? Tikrai ne todėl, kad kraujo čia buvo mažiau. Tiesiog Tarantino  užkabino per giliai ir per mažai tirštino spalvas. Jeigu kokiam Ištrūkęs Django viskas labai paprasta – yra rasizmo problema, yra gerieji ir yra blogieji ir bloguosius galiausiai pasitinka likimas žiauriausiu pavidalu, tai šiame filme Tarantino linijų nesubraukė markeriu kaip anksčiau, o atvirkščiai jas nubrėžė ypatingai neryškiai tam, kad žiūrovas turėtų pagalvoti ir atsirinkti ir, atrodo, ši užduotis žiūrovui tapo per sunkia.