Daugelio išliaupsinta, nemažai apdovanojimų gavus, neįprastai nufilmuota karinė drama sukėlė diskusijų apie tai, ar visgi ne ji turėjo būti šių metų Oskaro už geriausią filmą laimėtoja. Ir tam yra pagrindo – pirmiausia, filmas nufilmuotas, kaip sakoma – vienu kadru, t.y. jis nesustoja ir nuolat seka pagrindinius veikėjus, antra – filme yra šiokių tokių pretenzijų į užkoduotą mintį, o tai jau yra pakankamas kokteilis pretenzijoms į pagrindinius apdovanojimus.

Kas labiausiai krenta į akis tai yra kameros judesys. Kamera visiškai sustoja bene du kartus – pačioje filmo pradžioje ir filmo pabaigoje. Toks kameros judėjimas leidžia būti tikru istorijos dalyviu, nors nemaža dalis rakursu visgi tai paneigia (turbūt neitumėt į mūšį atbulomis). Kameros suteikiamas įspūdis yra išties didelis ir toks, kad neretai gal ir užgožia dialogus ar detales. Žiūrovo akis nuolat įtampoje ir todėl kartais gali būti sunku koncentruoti dėmesį.

Režisierius stengiasi sukurti ne tik dinamiką, tačiau ir sukurti įspūdingus vaizdus, dėl kurių tenką aukoti realistiškumą – pradedant nuo to, kad žemės, grunto ir kt. tipas negali keistis kas penkias minutės nuo juodžemio iki klinčių, baigiant tuo, kad varna ar kamerai ar žmogui (jei toks siekis) judant pakiltų – tai nėra esminis ir akis draskantis netikslumas, tačiau kai įsijautęs, kad juda su herojais žiūrovas pamato per penkis centimetrus nesujudėjusią varną, jam net nenorint ateina supratimas, kad tai fikcija, o filmui tai nėra gerai.

Pagrindinė mintis, kurią nagrinėja režisierius yra ratas. Kaip ir minėta anksčiau – filmas prasideda nuo nejudančios kameros – ja ir baigiasi. Baigiasi identiškai kaip ir prasidėjęs, o tai neabejotinai rodo režisieriaus keliamą dilemą apie karo ar net viso gyvenimo beprasmybę – niekas po viso filmo nepasikeičia išskyrus, kad pagrindinėje istorijoje vienu herojumi lieka mažiau. Tiesa, žūčių yra kur kas daugiau – keičiasi oras, žemė, žūsta ir gimsta žmonės, bet galiausiai vis tiek viskas susitvarko ir stoja į savo vietas.

Filmą verta žiūrėti vien todėl, kad retai istorija taip susilieja su vaidyba ir kamera. Tai reta sintezė ir reiškinys kine.