Menų studijos internetinė svetainė
"Romantizmo pėdsakų beieškant"

2013 m.
GARSAS IR SPALVA
2013 metų spalio mėnesį Nemenčinės muzikos mokyklos bei Vilniaus menų studijos „Garsas ir spalva“ mokytojai ir auklėtiniai leidosi į koncertinę edukacinę kelionę „Romantizmo pėdsakų beieškant“.

Ūkanotą rudens rytą 25 mokiniai ir mokytojai išvažiavome aplankyti Žemaitijos miestų Plungės ir Rietavo, menančių daug istorijų ir legendų. Čia išlikę ištaigingi romantizmo epochos dvarai ir peizažiniai parkai, kaip kunigaikščio Mykolo Oginkio laikais, taip ir dabar verda muzikinis gyvenimas.
Kad kelionė neprailgtų, mokytojos Irma Vidugirienė, Jūratė Danielienė ir Violeta Ancienė mokiniams parengė nemažai pasakojimų, prisiminimų, garso ir vaizdo įrašų, susijusių su romantizmo epochos architektūra, daile, mada, poezija, na ir žinoma, muzika. Važiuodami kelis šimtus kilometrų link Žemaitijos, pro langus dairėmės į paslaptingoje migloje skendinčius margaspalvius medžius, vis dar žaliuojančias pievas, plačiais sparnais mojančius malūnus, nerangiai patekančią, rūką sklaidančią saulę ir kalbėjomės apie laikotarpį, padovanojusį visą plejadą menininkų, kurių kūrinius mes matome ir girdime šiandien, kurie prabėgus dviems šimtams metų vis dar mus stebina, džiugina ir vilioja.
Pirmiausia pasiekėme Plungę. Išlipę iš autobuso, nustebome išvydę ištaigingą kunigaikščių Oginskių šeimai priklausantį dvarą.
Ir mokytojus, ir mokinius sužavėjo nepaprasto grožio dvaras - įspūdingos architektūros pastatai ir unikalus šimtamečių medžių parkas, supamas tvenkinių, upelių ir tiltelių. Senove ir elegancija alsuojanti aplinka nejučia nukėlė mus į praėjusių amžių romantiką, kada po šio dvaro teritoriją ir parkus vaikščiojo išsipusčiusios damos bei manieringi džentelmenai. Gidės dėka daug sužinoję apie kunigaikščių Oginskių dinastiją - jų įpročius, meilę gamtai, menui bei aistrą muzikai, kone ir patys pasijutome kunigaiščiais, ponais bei panelėmis.
Kunigaikščiai Oginskiai, o ypač Mykolas Oginskis, be jokios abejonės, padarė milžinišką įtaką XIX-XX a. pr. Plungės ir visos Žemaitijos kultūriniam gyvenimui.
Sužinojome, kad 1873 metais kunigaikštis dvare įsteigė meno mokyklą, be to, čia veikė tikras orkestras. M. Oginskis buvo geranoriškas žmogus - palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, o 1889-1893 m. jo dvare gyveno, kūrė ir orkestre grojo garsus lietuvių kompozitorius M. K. Čiurlionis. Valdant M. Oginskiui, Plungės dvare mėgo lankytis žymūs to laiko kultūros bei meno veikėjai, tarp jų buvo poetas Antanas Baranauskas ir Kretingos grafas Tiškevičius.

Plungės dvaras mums taip patiko, kad nesinorėjo palikti, bet dar turėjom pamatyti Oginskių šeimai priklausiusį dvarą Rietave, kuriame mūsų laukė jaunųjų muzikųjų koncertas ir nedidelė studijos mokinių suruošta dailės paroda.
Rietavo kunigaikščių Oginskių šeimos dvaras suklestėjo XIX a. viduryje, puoselėjamas Irenėjaus ir Bogdano Oginskių. Tuo metu Rietavas buvo svarbus Lietuvos kultūros centras. Būtent čia 1892 m. prasidėjo Lietuvos elektrifikacijos istorija. Rietave buvo įvestas ir pirmasis telefonas, iš čia jo linijos nutiestos į grafo Tiškevičiaus valdas pajūryje. Taip pat Oginskių laikais Rietave kunkuliavo muzikinis gyvenimas, suburdavęs žmones į simfoninės muzikos ir pučiamųjų instrumentų koncertus.
Sužinojome, kad Rietavo parkas buvo didžiausias peizažinis parkas Lietuvoje. Jis suformuotas 1848-1855 m. natūraliame išretintame miške. Jo kompoziciją ir augalus rinkosi pats Irenėjus Oginskis. Jaunystėje jis gyveno tėvo Mykolo Oginskio pamėgtame Zaliesės dvare su puikiu parku ir apkeliavo daug Europos parkų, tad buvo neblogai susipažinęs su parko kūrimo principais, be to, turėjo gerą skonį. Rietavo parką kūrė architektai Kristupas Ferdinandas Gypeldas, saksonietis Fridrichas Brounas, vengras Augustas Ulrichas.
Oginskių laikais ne tik rūmuose, bet ir salose bei kitose vaizdingose parko vietose koncertuodavo dvaro orkestro muzikantai.
Nustebome ir nudžiugome, kai mūsų pasiklausyti ir su mumis susipažinti atėjo mokiniai bei mokytojai iš Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos. Mūsų koncertas, kuriame skambėjo Ludviko van Bethoveno, R. Šumano, K. M. Vėberio, Ž. Bizė, F. Šopeno kūryba, leido dar sykį prisiliesti prie romantizmo epochos, pakalbėti apie svarbiausius muzikos stiliaus bruožus, apie idėjas ir siekius, kuriais gyveno to meto menininkai. Be to, buvo malonu žinoti, kad kadaise toje pačioje salėje gyveno ir kūrė kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis.
Mykolas Kleopas Oginskis išgarsėjo aktyvia politine veikla, lakia vaizduote ir muzikiniu talentu. Ypač jį išgarsino polonezai, iš kurių pasaulinės šlovės susilaukė iki šiol plačiai žinomas „Atsisveikinimas su Tėvyne”.

Ši kelionė maloniai nustebino mus visus. Gamta nepašykštėjo rudens šilumos ir saulės, akį džiugino auksu tviskantys gamtos peizažai, patyrėme žemaičių dėmesingumą bei geranoriškumą, sužinojome apie romantizmo epochą ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, ir su garsia Oginskių šeima pabuvojome XIX amžiuje. Į savo laikus ir į savo namus Vilniuje grįžome pakylėti bei kupini puikių įspūdžių.